- branginimas
- brangìnimas sm. (1) K, bránginimas (1) Grg → branginti: 1. Bránginimas ano yr – kur tu nupirksi! Grg. 2. SD360 Sveikatos branginimas rš. Jonas ... buvo didime branginime DP45. 3. refl. Koks brangìnimasis – negali prisiprašyti, kad ateitų! Rm. Kam tas bránginimasis! Gs. \ branginimas; pabranginimas; perbranginimas
Dictionary of the Lithuanian Language.